top of page

Lapkričio 30 d., šeštadienis, 14.00 val.

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka

Literatūrinė popietė - susitikimas su rašytoja Aldona Ruseckaite

 

Dalyvauja:

Aldona Ruseckaitė

Viktorija Vorobjovaitė, fortepijonas

Jonas Benjaminas Balsys, fortepijonas

Aldona Ruseckaitė
Viktorija Vorobjovaite 1.jpg
jonas.jpg

Rašytoja, poetė, prozininkė, muziejininkė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate Aldona Ruseckaitė – 15-os įvairių žanrų autorinių knygų autorė, taip pat sudariusi ir parengusi spaudai keliolika kitų leidinių, kurių didžioji dalis skirta Maironio lietuvių literatūros muziejaus istorijai, paties dainiaus gyvenimui ir kūrybai (aštuonių sąsiuvinių serija „Neskelbti Maironio rankraščiai“, 155-osios dainiaus gimimo metinėms pasirodė vizualus leidinys „Maironio sodas“). Paminėtini ir leidiniai apie Petrą Babicką ir Miltoną Starkų. Turėdama didelę muziejininkės patirtį, pati kurdama poeziją ir prozą, autorė parašė keletą populiarių biografinių romanų („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“, 2012 (tiražas buvo tris kartus papildytas); 2016 – pakartotinis tiražas; „Žemaitės paslaptis“, 2015; „Dūžtančios formos. Romanas apie Vytautą Mačernį“, 2017; „Padai pilni vinių. Romanas apie Salomėją Nėrį, 2019). Galima pasidžiaugti, kad neseniai pasirodęs naujasis rašytojos romanas iš knygynų ir bibliotekų lentynų šluote šluojamas visoje Lietuvoje.

Kauno miesto ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo panorama neįsivaizduojama be Maironio lietuvių literatūros muziejaus, kurio vadove tris dešimtmečius buvo rašytoja Aldona Ruseckaitė. Direktorė ir pati gilinosi, studijavo archyvinę medžiagą, ir skatino darbuotojus ruošti šiuolaikines ekspozicijas, parodas, edukacijas. Svarbios sąsajos tarp praeities ir dabarties: nebuvo taip, kad liktų užmiršta, nepastebėta, nepristatyta kauniečio rašytojo nauja knyga, o ir autoriai iš įvairių Lietuvos vietovių maloniai sutikti, priimti. Kiekvienam rašytojui kalbėti Maironio namuose yra garbė bei prestižas. Buvo išgirstami ir geranoriškai sutinkami ir jaunieji autoriai, vyko moksleivių kūrybos ir skaitovų konkursai, kurių vertinimo komisijose dirbo kauniečiai rašytojai ir, suprantama, pati A. Ruseckaitė. Nestigo dėmesio ir vyresniesiems – po muziejaus skliautais dažnai susiburdavo Trečiojo amžiaus universiteto literatūros fakulteto klausytojai. A. Ruseckaitės darbo metais muziejuje suformuotos gilios tradicijos, kurias yra pamėgę ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai.

Aldona – aktyvi Kauno miesto kultūrinio vyksmo dalyvė ir vertintoja, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos ir Kauno skyriaus tarybos narė, turinti tvirtai argumentuotą nuomonę apie aktualijas bei problemas, talkinanti kolegoms ieškant sprendimų. Ji labai energinga, veikli, pristatinėdama savo naujas knygas aplanko pačius įvairiausius Lietuvos kampelius, taip reprezentuodama ir Kauno miestą bei turtingą jo literatūrinį gyvenimą. A. Ruseckaitė apie lietuvių literatūrą ir savo kūrybą ne kartą kalbėjo ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse: ne vieną sykį Maironį ir kitus rašytojus pristatė Šveicarijoje, taip pat Vokietijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje, Lenkijoje. Apie Maironį pranešimai skaityti ir Peterburge.

Įvairūs A. Ruseckaitės kūriniai susilaukė tiek skaitytojų, tiek literatūrinių premijų komisijų dėmesio: 2005 m. Vieno lito premija už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai“; 2007 m. Jono Aisčio premija už poezijos knygą „Bėk, kiele, bėk“ bei už darbus, populiarinančius įžymiojo poeto vardą; 2010 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už romaną „Marios vandens“; 2013 m. Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija už knygą „Šešėlis JMM“; 2015 m. UAB „Kauno vandenys“ Poezijos kritikos premija už penkis sąsiuvinėlius „Neskelbti Maironio rankraščiai“ („Poezijos pavasaris“, 2015); 2016 m. Žemaitės literatūrinė premija už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“. Per kelias dešimtis darbo muziejuje metų, 30 iš jų – direktore, A. Ruseckaitė apdovanota: 1997 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus lietuviškajai knygai; 2010 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi; 2010 m. Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklu; 2013 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Muziejininkystės premija; 2014 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje. Galiausiai ilgą ir turtingą rašytojos bei muziejininkės veiklą vainikavo 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

(Šaltinis www.kauno rašytojai.lt)

bottom of page